Jis dar negimęs, bet jis jau yra...
Jo širdelė plaka po Tava.
Jis nesirinko, atsirasti jam ar ne.
Jis dar negimęs, bet jis jau yra...
Neprivalantis atsakyt už tėvų klaidas,
Juolab, jog pats nesupranta, kas yra klaida.
Jis dar negimęs, bet jis jau yra...
Ir vos tik sužinojai, pavertei Tu jį bėda,
Ne laiku ir ne vietoj prišaukta.
Jis dar negimęs, bet jis jau yra...
Kasdien augantis Tavyje,
Deja, nesuvoki, jog ne našta tai, o Dovana.
Jis dar negimęs, bet jis jau yra...
Toks bejėgis prieš Tave!..
Nesaugus su savo Mama...
Jis dar negimęs, bet jis jau yra...
Jau matos jo rankutės, galva,
Bet kasžin, ar jo akutės išvys Tave.
Jis dar negimęs, bet jis jau yra...
Jaučia Tavo skausmą viduje,
Lyg supranta, jog negalės ištart: Mama, myliu Tave.
Jis dar negimęs, bet jis jau yra...
Ir stumia žnyples nuo savęs.
Be pradžios atėjo pabaiga...
Jis dar negimęs, bet ir negims...
Niekas jo neapkabins...
Tik išmes...
Ir pasistengs užmiršt...