Medus – Grikio širdukėj...
Basa sliuogiu žemyn –
Tavęs pasiilgus –
Pirštų galiukais per pilvo pūką...
Ta artima ramybė
Pažįstamais žingsniais –
pas mane
per tave...
Per rausvą kvepėjimą –
Į mažą dviejų rytą,
Į didelę vieno meilę...
Kad medų semt rieškučiomis
Ir nebijot suklupti, susibraižyt
Į šipulius,
Vilnonių kojinių raštus,
Į žvilgsnį...
Ir tyliai dainą švilpia
Mažutis Grikis.