Vidinis ledas – tikras ir skaidrus;
O stiklo bangos ritosi atgal.
Vaikystė vakar grįžo į namus,
Rytoj man norisi lėtai sušalt.

Tikiu;
Einu pirmyn liepsnojančiu žingsniu,
Šaukiu;
Iš tikro;
Vien kartoniniais sparnais krentu,
Inkščiu.

Gal taip todėl, kad čia kreivų vien veidrodžių šalis...
Gal tik todėl išvydau vėl supuvusius vilties dantis.