Jie tie patys
Paliko,
Vis negalintys perbrist
Seklios upės slenksčių,
Varnėnams grįžtant dar kartą,
Nesugebėję –
Mediniam kryžiui ant kelių –
Nenorintys, nespėjantys
Nusilenkti.
Jie tie patys,
Nes sustojo ties laiko žydėjimu upėms,
Šviesmečius šakomis išmatavo,
Neleisdami saulėtekiams griūti.