pasaka mana..
Nakties tylos gaida
Pradėjau sekti savo pasaką,
Pasidabinusi lietaus lašelių tyrumu,
Aš pasakiau"o viskas vyko nuo pat pradžių"...
Sklandžia kalba pradėjus
Užbaigti niekaip negaliu,
Vis norisi kalbėt,
Sakyti,tarti tai, ką jau kalbu nuo pat pradžių...
Pradžia-tai melo vidurys,
Pabaiga-tai durys,
Durys į tave su užraktu,
Kurio raktas pas mane...
Aš ne močiutė pasakų senų,
Ir ne mergelė,išėjusi rinkti žemuogių žiemos metu,
Tu neatspėsi niekad,kas aš per viena,
Ar margas čiulbuonėlis,ar bespalvė laimės mergina...
Toliau aš vis kalbėjau,
Pasakojau,kuo aš tikiu,
Keliaudama vis žodžio vieno ištarti negalėjau,
Per sunkus jis buvo iš pat pradžių...
Tačiau tai kelio pabaiga,
Kai nebėra kliūčių,kai viskas lengva,
Kai,rodos,viską moki,
O viskas-tai materija,tiksliau niekas,kas svarbu...
Ar žodžių žaismas tau patinka man kalboje,
Paklausė mergaitė tada,ar supranti,kad žodį gaudyti turi,
Ne šiaip sau,o tiesiog suprasti,
Povandenines sroves atrasti...
Jos nei šaltos,nei šiltos,
Jos gaivališkai tvirtos,
Nesuprasdami,kuo mes vardu,ko siekiam ir ko ieškom,
Mes štai jau žengiam tuo keliu...Link jų....