Aš amžinas klajūnas, piligrimas,
Be draugo, žodžio, be dainų.
Trumpai pailsiu ant lazdos parimęs
Ir vėl einu, einu, einu...

Sušlampa man drabužiai lig pat siūlo,
Ir vėl ant kūno džiūsta jie.
Šiltos nakvynės niekas nepasiūlo -
Keistai atrodau jiems, deja.

Bet aš žmogus. Nerimstantis, bet vienas,
Vis ieškau, ieškau, nerandu.
Tas nerimastis - visos mano dienos,
Ir vis atrodo, jog ratu.