Svetima, svetima, svetima tarp dienų,
Jos nestabteli - skuba ir skuba.
Lyg piemenė vejuosi jas, bėgu, einu,
Užsimetusi rudenio rūbą.

Svetima, svetima, svetima tarp naktų,
Su manim tik bevardžiai šešėliai.
Paukščių Tako dairausi, bet jo nerandu,
Gal seniai dilgėlynais užžėlė?

Svetima, svetima, svetima tarp savų,
Ir graudu man, ir liūdna, ir šalta.
Kam ta puokštė ant stalo gėlių negyvų?
Oi, kaip lyja!.. Nei skėčio, nei palto...