Puse dienos vis rinkau
Savo numerį ir skambinausi.
Bet vis užimta, užimta.
O vėliau išsikrovė, o gal
Užsiknisus išjungiau mobilų.

Kitą pusę dienos žiūrėjau
Į savo atvaizdą ir laukiau,
Kad kalbėtum, bet nepradėjai,
Nes aš nepradėjau.
Arba ignoruoji, arba buvo,
Kad veidrodis apleido sieną.

O vidunaktį pasiprašiau,
Jog eičiau miegot, sakiau:
Kokio velnio čia dūsauji.

Įsižeidei ir išėjai, griausmingai
Trenkus akimis. Bet nemiegi.
Nemiegu. Dabar ir man, ir man
Šitaip negera išsiskyrus.