Gelmėj ramu,
Tiktai vėsa nendrynuos
Po vieną lenkia traškančius pirštus.
Skaičiuoja pašnibždom,
Kaltus grąžina
Tolyn nuo kranto ir nuo atlaidų.

Kol saulė neteka,
Visų  gyvųjų laikas
Ištirpsta kasdieninės duonos trupiniais.
Pasaldintam vandenyje –
Keista mozaika,
Žvaigždėlapis nuo čia ligi tenai.

Atplaukęs rytas
Barsto baltą šviesą
Ant miegančių po oda bučinių,
Prie rankos linkio
Švelniai prisiliečia.
Šventadienis. Ant kranto. Gyvenu.