Aš tik įsiutęs
Tuštumos paviršius
Iš manęs nieks
Nepajėgia išplaukt
Kas drasko
Tuščia gelmė
Mėginanti savy
Sukaupt nors aidą
Praeivių baimė
Dar karštakrosnėje
Įlieta į žvilgsnio
Stiklą
Išnykęs ilgesys
Sukūręs viltį –
Uolą ant kurios kažkas
Ateityje statys namus
Vaikaičiams.
Aš liūdesys
Staiga išjudintas
Nuo vakarykštės
Saulės pernelyg
Įkaitęs.