Vakaras Romoje
Sunku pamiršti arfos garsus
pasklidusius apelsinais kvepiančioje alėjoje…

Tu man tyliai šnybždėjai
kaip čia nuostabu...

Besileidžianti saulė glostė namų langus..
Dailininko pirštai švelniai kūrė rytojaus portretą..

Tavo akyse blizgėjo ašaros,
o aš žiūrėjau į tolį,
kur negrįžta laivai..

Paskutinis mano vakaras,
gera, kai Romoje leidžiasi saulė..