Avietei

Tvora sugėrė pirštų sultis,
Jas saulė dūmu pasikvies.
Tarp žemės ir mėnulio urgsiu,
Kol pienės blauzdomis riedės.

Nukrisiu lietumi po kojom
Ir gydysiu malda šaknis.
Užbursiu pamiškio artojus,
Kad dalgiai nuodytų angis.

Ir prijaukinta mano būsi,
O aš – Egziuperi princu.
Žodžius į stiebą Tavo kursiu
Ir suliepsnos jie sanskritu.

Žolė Panamoje bananų,
Kažkur pūkuota letena medum,
O aš paminklu būsiu Tavo,
Įaugsiu šalimais dangum.
Languota_ss