atsikratyk kupros...
Grimztu,
Tolyn į jūrą neriu,
Atrodo,gal plaukiu,
Ne,
Plaukt negaliu,
Be pelekų aš,
Kaip paukštis be sparnų...
Gūdu,
Tamsu,
Šalta,
Baisu...
Košmariška naktis,
Užsitęsusi,ištįsusi...
Lyg koks pilkas šešėlis...
Ženk žingsnį!
Aš tau sakau...
Krisk į duobę
Tučtuojau!
Tu negirdi?
Tai tavo karma...
Kupra ilgam tavo kely...
Nepanašu?
Kūnas dar nepašiurpęs?
Ar dar nenori lipt iš savo nesėkmių...
Žmogau ,kiek tu gali?
Leisti,kad tryptų
tave visi?
Tau ką negelia pečių,
Tu dar ką nors matai?
Tau akys dar neužako nuo nešvankių kitų minčių?
Tu dar sugebi girdėti?
klausyti?
ar kažkuo tikėti?
Atmerk akis,
Smarkiai išsižiok labai,
Prasivėdink,
Paplėvesuok laisvai,
Pabusk naujai aušrai,
pradžiai to,
kas žmogui suteikia pelekus,
Paleidžia po vandenis plačius...
Juk tu žmogus,
Tad skrisk it sakalas
guvus.....