Pabusk

Pabusk, mieliausia. Čivyriukas gieda,
Gražiai nubalo krūmas jazmenų.
Net obelės pasikeitė parėdus...
Kap noriu garsiai šaukt aš: „Gyvenu!“

Pabusk, mieliausia. Bezo aistrus kvapas
Kap langvas rūkas – aš nok jo svaigstu.
Koksai tas jausmas – kas gi jį nutapęs? –
Jame ir tu rozu... Ir aš... Ir tu...

Pabusk, mieliausia. Grįžk iš sapno savo,
Ba jau ta vasara tep neilga.
Žiurėk, saulikė paišo vaizdą žavų,
Jis grait prapuls... Tep raptauniai... Staiga...
Svyruoklė