Kaip egoistiškas maldininkas
Tu kaskart vakare sugrįžti čia medžioti
Tylėjimo.

Kalbėjimas gali būti tyla.

Pakėlęs rankas, nuoširdžiai imituodamas,
Tarsi jos būtų paruoštos maldai,
Puoli į saulę sušilti.

Ne visos planetos gi būna karštos.

Po to nejudi, kad būtum nematomas,
Tarsi sukepintas lapas.
Pasipuoši rudai.

Žalia – pati gražiausia gamtai.

Laukimas išmoko medžioti tylą
Per maldą
Net tada, kai nematomas būni ir tyliai
Keičiasi spalvos.