paskui svajonę
į kampą nutrenkiau aš vėją
ir gandrą pievoj palikau.
man sakė, jog esu išėjus,
tik kaip toli? – nesupratau.
palikus kvailą abejonę,
ir nerimą kažkur namie –
pasiėmiau tiktai svajonę,
ir truputį vilties.
sugrįžti aš neketinau,
padėjau tašką ant spintelės.
net lagaminą palikau
ir savo mėlyną puodelį.