nukrito žemėn
dangaus žiedas
išsiskleidė minčių gija
paraudo tarsi žarija
ir nuvilnijo per bangas

iškrito lašas
žalias tyliai
smaragdo akys neatlaikė
minčių paveikslo neišsklaidė
tik sutalpino į angas

malonės prašosi
naivi ramybė
alsuoja viltimi gyva
pražydusio dangaus gėla
iškėlusi aukštyn rankas

širdies malda
pagarbiai rimsta
paklydusi minčių erdvėj
kvėpuodama dangum giliai
plasnoja į žalias lankas