Ar liks?
Ar liks prisiminimuos ši diena?
Išaušusi padūkusiai gera,
palaistyta gaiviu lietum
ir šiauštais vėjyje plaukais...
Jei liks ji įrėžta raukšle
smulkute ten, paakyje,
manyk, kad nepraėjo veltui
akimirka, prajuokinus tave...
Jei plaukuose prabėgs gija,
užgis įsisenėjusi bėda,
tikėk, gyvenime nebūna nieko
tik veltui, mes nepastebime to...
Jei meilė pasibels į širdį,
leis plakti jai, ir nestabdyki,
mylėk, gyvenimą koks būna,
ir savęs pamilti nepamirški...
O jei neprisiminsi jos rytoj
kaip sapno, susapnuoto dviese,
Paklausk savęs – o kas po to,
jei viskas išsipildytų be stresų?
Jei liks tiktai eilėraštis grubus,
eilutėm netašytomis suręstas,
manyk, kažkam ji nepraėjo veltui,
net jei į klausimus atsakymų nebus...