neatpažinta būtis
ir išsivertę tuštybės bateliai meta šešėlį
gražiausios kojos po oda juodžiausia
dailaus veido nematyti niekam
esybę išduoda šluotos siluetas
nukritęs šalia būties neatpažintos
kai lapai ištrypti nė prie ko
Cieksas Žalbungis