Stabtelėdamas prie stulpo,
Dar lyg vakar pasodinto sėjinuko,
Kuris pramiegojo augimą,
Tiek daug sužinai:

Mes kvėpuojam vidurnakčiams
Ant sutūpusių tiltų
Ir atodūsiais leidžiamės upėn
Kai švinta.
Mes kvėpuojam vidurnakčiams,
Nes kitaip neišmokom
Laikant pusiausvyrą šokti.
Vaikščioti
Tiltais.

Ir šiandie turbūt eisi skaičiuoti,
Kiek sodinukų išaugo
Ant tiltų - - - - - -
Mokintis