Kai gravitacijos neturintis
Gegužis alpsta po kojom,
Septyniais pasaulio stebuklais nebetiki,
Nes dar nematei, kaip atrodo
Raktažolių lovos paklotos,
Negirdėjai pasakojimų,
Kaip  Šv. Petro rakteliu jos
Vasaras kasmet žydėjimu tau
Atrakina.

Ir netiki stebuklais, bet žinai:

Pavasaris tikriausias atrodo,
Priklausomas nuo Žemės laiko žingsnių,
Dviem posmais padalintas –
Žydėjimui ir žmogui.