Mažyte, kam tau naktį akiniai?
Taip tylu,
O aplinkui tik tu -
Valytuvų mojavimu piešusi mano mintis.
Aš klausiausi tavęs,
Nepalietęs peties,
Bet išjungęs ausis mygtuku.
O mygtukas akių,
Paslėptų akiniais,
Sužavėjusių taip nematyta spalva - sidabru...
Kai nubėgo tamsiais,
Begaliniais laukais
Mano žvilgsnis,
Pro lango tarpelį išlindęs...
Ir nekart dar nakty
Tyloje nusijuoks,
Suniūniuotų melodijų mintį sujauks.
Aš sėdėsiu tylus,
Šviesoforo spalvos
Ir kažko taip kažko,
Taip labai neramaus
Lauksiu,
Velniškai,
Lauksiu...