aš dar stovėsiu...

Vaškiniame saulės spindulėlyje,
Sužėrėjau kaip šerkšno rutuliukai sniego viduryje,
Blizgučiais aš apipinta,
Miegojau sniego karalienės širdyje...

Mėnulio švytėjimas platybėse dangaus,
Orionų mirgėjimas viršum žmogaus,
Žvaigždės,kurios praminė Paukščių takus,
Kibirkštėjo it žarijos,ant kurių vaikšto kiekvienas žmogus....

O aš vis lūkuriuoju,stoviniuoju,
Vis ieškau princo ant balto žirgo
Iš tautosakinių pasakų,
Kur viskas klostos tarsi rožėmis nuklotu keliu...

Aš dar čia palūkėsiu,jaučiu gana ilgai,
Kol vėjas stumdys beržus po langais,
Kol purpuriniai debesys su pasauliu pasižais,
Bijau toliau judėti,suklysti,bijau tiesiog aš žengti mažą žingsnį....
taikos_balandėlė