Tuštybės mugė
kai ružavais bateliais belieka uždengt dangų
vis tikintis kad garvežiui užteks vienos sijos
kai visas turtas ant minkštasuolio sudėtas
aprėdytas vilnoniais kvadratėliais
nebejaučia kitos prasmės
tuštybės mugė kaip ant delno
suskaldytų svajonių grumstuos
vis duoda fotografui peno
sustabdyti akimirką
dar tokią tiesiog
puikią
o baltos kojinės ir juoda palaidinė
geriau jau įteikčiau
nevystančią
rožę
beprasmybė niekados nesenka
sukurti meno kūrinį
net lyriškai
net iš
tuštybės
žodžių