Vis tik GERRRRAI, kad
          esi.
Nors senas, ligotas,
Nors akys kaip padangė –
Ji nebūna kasdieną šviesi...
Skrenda Varna ir meta laiškelį:
          ESI...
Dieve mano! Nejaugi?
Nejaugi yra dar tokių,
Kurie (-os)
            užmiršti
                        nemoka.
Skrenda Varna.
              Gražiausia.
Ir vyturiu gieda širdis...

Esu.