* * *
Vėjas debesį neša per dangų...
Nešulys jau prakiuro, tuoj lis.
Nuo žiūrėjimo žvaigždės apanka,
Įsibrauna vidun skaudulys.
O lauke jau sutemo, atvėso.
Tuoj praeis... Tuoj praeis... Neskaudės...
Žvaigždę neregę aš pasikviesiu
Ir parodysiu Brailio raides.