Stotis. Peronas. Lyja. Šalta.
Išbarstė topolis lapus.
Vienplaukiai mes abu, be paltų, -
Nejaugi traukinių nebus?

Į tą nerūpestingą dieną,
Kur gėlos žmogiškos užgis.
Į ten, kur paslaptys gyvena,
Kur viskas, viskas prieš akis.

Prakalbo bėgiai išardyti:
"Vėlai, vėlai tu sumanei...
To krašto jau nebematyti,
Nuskendo prieblandoj seniai".