štai lapas švarus
toks baltas nekaltas
prie stalo žmogus
nei juodas nei baltas

ir mintys galvoj
dar jojo gaminas
taurėj nugertoj
gervuogių vynas

jau rausta veidai
tankiau širdis plaka
o mintys srautu
tarsi paukščiai lekia

didžiuliu būriu
jo galvą palieka
ir baltu lapu
eilėraščiu bėga

jau lapas ne tas
nors jis ir nekaltas
liko mintys jame
gal juodos gal baltos

buvo lapas švarus
toks baltas nekaltas