Vikingai

Molingoje saulėje valgau aš duoną ir druską
Salos nebūty už žemyno pačiam vidury
Įveikti pasaulį kaip priešą atšiaurų ir rūstų
Kraujo puta suplazdėki bangele sūri

Nuskendę laivai čia kas naktį išplaukia į jūrą
Valhalos vardu – kad virvės sulauktų krantų
Benamio laukimo vardu raudonosiomis burėm
Kad mano pykčiu šiam gyvenimui būtum ir tu

Pailsęs Charono dvyny tavo valtis tik guolis
Užmigdęs ant denio mane beverčių aistrų lietumi
Prarask savo tylą užkask savo meilę į molį
Ir stok prie šturvalo – lai jūra tau būna rami

Mes laukiame ženklo – virvės kelionei paruoštos
Salos nebūty už žemyno pačiam vidury
Vyrų nelaukia žaliųjų užutekių uostai
Tad kraujo puta mums paglostyki denį bangele sūri
Pranis