Nieko sau
Aš nieko sau nebegalvodamas,
Šias eilutes rašau kompiuteryje -
Kelis žodžius minties sujungtus,
Pabėgusias mintis - pagautas jausmo...
Prisiekiu - nieko sau netrokštu,
Jei tu sutiksi, susitikti ar paskambint.
Lai mintys žodžiuos nepaskęstų,
Kai vėl jausmais bandysi išreikšt...
Ir nieko sau, jei pokalbis užtruktų,
Kol vaidinsime netrokštą nieko sau,
Mes nieko sau, o ir kitam, neduosime,
Kol kitame nebeįžvelgsim - nieko sau.
Tad gal geriau - nepasilikti nieko sau,
Kas kaupiasi ir ko negalim leisti sau ...
Kol žvelgsim sau, mes atskirai į vienas kitą
Ir mintyse nebekartosim – Nieko sau...
Mąstydami – kad nieko sau netrokštame
Kitam žmoguj – matysim tik tai save,
Tame ir paslaptis - kurią išduodame,
Kai išsireiškiame - nieko sau...
... o mus supranta - nieko sau...