sibiras. prisiminimai

... ir ne kiekviena nukritus plunksna reiškia,
kad priešais ėjęs skrido;
ir ne kiekvieno sparnui
lemtas bus dangus.

- - -
aukšto kalno įsčiose
gimsta poliarinės naktys
kai alkanos lapės
žemyn ridena žilas galvas
***
Tyli naktis. Tolumoje pūga groja sutręšusiais topoliais. Barakas. Gultai. Atokiam kampe kažkas baisiai kalendami dantimis šnibždasi.
- sūneli, sugniaužk delnuos kryželį - taip rankytėm bus šilčiau.
- ... o mamyte... jeigu aš mirsiu... ar galėsiu gert pieną įlipęs į mūsų vyšnią?
- galėsi, sūneli, galėsi. bet jeigu aš išeičiau anskčiau už tave, žinok, kad nusileidau pakalnėn pamelžti karvutės.

**
viešpatie, gandras virš kapinių
jau suka ratus,
o pūkas mano ausy
dar ošia žemuogynais.

viešpatie, tenai už miško
dūzgia kulkos aviliuos,
o degantis rūpintojėlis
rauda nulenkęs galvą.
*
Guapo