Šiandien mačiau, kaip vaikai gaudė sužeistą varną. Jos koja buvo nesveika, tad ji negalėjo pasprukti. Kažkas negerai buvo ir sparnui, nes negalėjo skristi. Iš paskutinių jėgų ji šokavo ant vienos kojelės, pasiremdama nesveikąja. Pirmiausia ją sučiupti bandė drąsiausia mergaitė, bet paukštis vis jai išsprūsdavo. Vėliau įsidrąsinę ir kiti vaikai ją apsupo. Varna, supratusi, kad nebepavyks ištrūkti, ir nežinodama, ką bedaryti, pradėjo stypčioti vietoje. Trys vaikai ją staiga griebė. Iš išgąsčio ji net pašoko ir kirto vienam iš jų į ranką, bet jau buvo per vėlu... Vaikai su paukščiu išnyko už namo kampo, o aš sutrikusi likau prie virtuvės lango.