Nepripažinsiu nieko
Kas kalbės apie skilimą
Neduosiu Tau kasdieninės
Tylos
Triukšme ištirpsiu
Mirsiu dušiu
Apvaizda skruzdėlynan
Rinks šukes
Valtelėje čiulbėjimas
Ištirpęs
Nuo medžių liejasi medus
Šviesių sapnų alėjomis išėję
Paklydusių ilgėjimos
Nebeprašys
Kaip vienišos tylos
Sekundės
Lips sulips į milžinišką
Korį drevėje

Aš netikiu į Tuštumą
Ji vardą turi
Ją esama
Ją esančia šaukiu
Jau tuo jau tuoj
Tarp valčių ir krantų
Lynai nutrūks
Ir viskas liks sutirpę
Padalinta ir neaišku
Tylos minutėms taip
Ilgu ilgu

Šį vakarą į ežerą
Ištvins didžiulė pieva
Į mano ežerą sutilps
Gili širdis
Ištirps ir žvilgsnis
Pasislėps bedieviai
Paliks ramu ramu ramu
Paimsiu irklą ir išnyksiu
Nebekankinsiu aš tamsos
Nebetarnausiu Tau
Kaip akiniai arba džainistui šydas
Ir nebegrįšiu aš namo
Nors palikau tenai
Akis ir odą
Mama vienatvė liko tarpdury.