Šešėlių ir šviesos žaisme
Banguoja, saulėj spalvos mainos.
Jau vasara marga skraiste
Seniai užklojus visą kaimą.

Kaip kvepia pievos medumi,
Barkūnais, mėtom ir čiobreliais!
Iš tolo, regis, ateini,
Išmynęs siaurą joj takelį.

O ta lengva, gaivi rasa
Pavargusias nušluosto kojas
Ir pajunti, kaip jos vėsa
Po kūną šiurpulius nešioja.

Apsižvalgau guviai aplink, –
Mane apninka keistas jausmas...
O tu – žolelėmis kvepi,
Numetęs žemėn net apsiaustą.