meldžiausi vakar savo dievui
tik juo vieninteliu tikiu
suklupusi gėlėtoj pievoj
kartojau maldą su skausmu

nenoriu bado aš matyti
ir nešt ant rankų kūnelius
nenoriu pasakų skaityti
žinodama jog to nebus

nenoriu gerti vyną Tavo
mylėtis žvakių šviesoje
kai žmonės juodą duoną valgo
spėliodami – užteks ar ne

nenoriu karo dėl taikos
ir pažadų beverčių
nenoriu laukti aš žiemos
kad nuodėmės užšaltų