Papieviais jau išbėgo vasara basa,
Nuleidus galvą. Neieškojo kelio.
Tik liko pamesti lengvi bateliai...
Juos glosto nutrupėjusios dienos vėsa.

Šešėlis ilgaskvernis stypso po medžiu,
Geltoni lapai vienas kitą gaudo.
O vėjas blaškosi, girdžiu jo raudą –
Jis gedi vasaros, jos šypsenos, jaučiu.

Kantrus būk, vėjau, neberūstauki, nepyk,
Sugrįš jaunutė vasara, palauki.
Vėl grosi dūdele gražuolei žaliaplaukei,
Bučiuosi ir laikysi ją glėby.


http://www.zaliazole.lt/gallerygoto/action/viewphoto/pid/8965/