1.
Vėina dėina tievs primerkė āki,
Atsisieda šalėp ė pasākė:
"Užteks nēštė bobelė koprēlė -
Išleko i ožsėinė šalēlė.

Sūnau, neparuodyk babūnele dvoiku:
Sopras da, ka esi baisos kloika.
Kol gyvensi svetėmuos pastuogies -
Tego pažymius tau rāša kriuogēs."

Ka žėnuotomėt, kėik nervū mon kaināva,
Ka i Airėjė tievele išvažiāva!
Zlāstės jem, vėrp vėsas gyslas kūnė:
Juk vakarās rek gryžtė pas babūnė.

Da nespiejo atsipūst iš kēlė -
Prāša ruodyt pažymiū kningēlė.
Ka paveiz - tik ūkštau ė žegnuojės,
Zyzdama po kombarius gainiuojės:

"Tāva pažymē - tik varnas, kriuoge, zoike.
Anūkieli, tep negerā, nepoike.
Pryš sosiedus monėi nepaduoro -
Kryvalāka aš paugint nenuoro!"

Apkyriejė! Rytuo iš pat ryta
Myniuosio pas mūsa ciuocė Zita,
Ka atrāstu kuoki skrābė buoba
Ė soveikto mon normālė gluoba.

Tep majedne vėskas tamė svietė...
Vuožuojo: gal muokytėis pradietė?
Paugsio muokyts - vėršėninko būsio,
Kėtus pagainiuodams atsipūsio.

2.
Trauko i muokykla. Išejau i kieli -
Ė pri pėina punkta sotinko draugieli.
"Einav, Aduomieli, aitvarū paleistė
Ėr i tieva pėivas "vuokyti" pažaistė."

Mūsa būrie Aduomēlė trūka.
Gers ons vāks: nekeikas, da nerūka.
Tuoks ėr aš bovau, ka nomus tievs veiziejė,
Kol pri šūdgrybiu i Airėjė neišplostiejė.

Aduomielis gyniuo: "Kon sakys mamytė?
Ar apsėmuok tep dėina praganytė?
Je muokyklas slėnkstė nepaslinksio mintė,
Reks, kap tāva tievou, šūdgybius augintė."

No, kap nuori! Pagada nesvaiduos.
Ont pėivēlės jau saulēlė raituos.
Eisio so draugelēs aitvarū paleistė
Ė so sāva chiebro "vuokyti" pažaistė.

Ka tievele gryš iš Airėjės so "merso",
I kabina siesious, vaira nusėtverso.
Vo ka paugsio - teisės išlaikysio
Ė po Skouda gatvės palakstysio.

Gyveno kap šveds! Dėinēlės būtom rāmės,
Tik babūnė kriuok ė orbėn krāmė:
"Je muokyklas slėnkstė nepaslinksi mintė -
Reks tau, anūkieli, šūdgrybius augintė."