Grait atnešiu tau rasu žolės
I žvaigždiali nuk berža viršūnes!
Abejoji? – Galėsi paliest!
Nors tikėjai, kad šitiap nebūna…

Nuostabu! Pažiūrėk, nuostabu!
Obelų baltas šakas tau linksi.
Jos šypsosis i sveikins abu,
Kai pavėsi žiedų susitiksim.

I nereikia, kad būt kap kadai,
I nereikia, kad butu kap buvi, –
Baltas dienas naktis mum pakeis
Ties iškilusia berža viršūne.

I stebėsimes mudu abu:
Kam žiedais kloja taku i lankias
Obelė tarsi aniuolas mum
Iš saulėtas gegužes padanges?