Ramstosi žmonės į sienas, pagalius, ramentą.
Į dievą, artimą ar tėvą šiais laikais
Baisu jau remtis...

O, paukšti: gandre, kregžde, juodvarni,
Aukštų materijų valdove!
Ar slepias viešpačius už Nidos kopų?
Už debesio, už girių, už Šešupės žiočių?

Tačiau nurimus kopų smėliui,
Išskrido paukščiai sprandus panarinę...
Liko tik pilki balandžiai,
Miestų aikštes prismardinę.

Žinok dabar žmogus, įminki šitą mįslę,
Na, arba tiesiog į šūdą...