čia durys rankenų neturi
dangus subraižytas lange
pro jį mėnulio snukis žiūri
lyg išsigandęs į tave

taip Žiegždriai pasitinka dievą
jokios nerodo pagarbos
šiknon amineziną varo
vietoj velykinės maldos

o naktį atvežė turtuolį
apsvaigusį nuo Žemės turtų
tvirtai surišo tą jaunuolį
kad išvaduotų jį nuo burtų

už ką vienam man laimė tokia
pasaulio viso auksas pinigai
prie lovos pririštas vyriokas
pernakt murmėjo dar ilgai

ryte pabudot kaip beždžionės
vien dumblas vietoj smegenų
daug būtute abu nuveikę
jei ne uolumas daktarų