***

Praėjo vaikystė kaip nudžiūvusi šaka.
Atėjo jaunystė, pakilom į medžio viršūnę.
Tekant aušrai gimiau.
Žiūriu į veidrodį, matau savo veidą, apšviestą saulės spindulio.
Sukūriau šeimą, kuri gyveno kaip srūvantis vanduo.
Ėjo laikas, kaip eina šviesa per tuštumą begaliniu greičiu.

1999 11 03
liotauras