Pagal P. Širvį

Greit atnešiu tau rasą žolės
Ir žvaigždelę nuo beržo viršūnės!
Abejoji? – Galėsi paliest! –
Nors tikėjai, kad šitaip nebūna...

Nuostabu! Pažiūrėk, nuostabu! –
Obelų baltos šakos tau linksi.
Jos šypsosis ir sveikins abu,
Kai pavėsy žiedų susitiksim.

Ir nereikia, kad būt kaip kadais,
Ir nereikia, kad būtų kaip buvę. –
Baltos dienos naktis mums pakeis
Ties iškilusia beržo viršūne.

Ir stebėsimės mudu abu:
Kam žiedais kloja taką ir lenkias
Obelis tarsi angelas mums
Iš saulėtos gegužės padangės?