Prisipažink, tau negaila tų, kurie sėda už grotų,
Tau liūdna skaityti ir girdėti, kiek žmonių žuvo,
Tu kartais išprotėji ir rėki, kad, kas žuvo – turi gyventi,
Tu kartais nori patekti į krokodilo nasrus,
Kartais pats nusikalsti ir jau atrodo, kad tave pasodins už grotų.
Bet ne.

Visada vaidini gerutį, bet toks nesi.
Kai surengi vakarėlį, po to neatsikeli penkias dienas.
Kodėl? Kas tau darosi?
Na, dabar jau nesvarbu.