Pabūkim
Pabūkim šindei
Mes takie, kaip buvi
Be, regis, ilgametes patirtes
Ažbraukį sava
Netikrumą žymį
Ir vėl‘ skaidri viltis
Širdį virpes.
Pr.
Pabūkim, kad
Dungaus skliautai prabiltų
Pirmagimią jaukiu pažinimu
Ir, kiek bebūtų
Kryžkelių ar tiltų
Suraskim vėl‘
Takelį link namų.
Pabūkim, patylė‘kim
Ir nušviskim
Savuoju naivumu ir tyrumu
Kadais iš jų
Mes pasisė‘mę viskų
Kas atneša mum
Šilimų namų
Pr.
Mes nuo gimima
Iki šiol‘ tik žmones
Ne postai
Ir ne įvaizdis svarbu.
Lai mum palydi
Prarastas svajones
Su vaiką gerumu
Ligi namų.
Pr
/ ‘ pažymiu balsius ir priebalsius, kurie tariasi kiečiau ar minkščiau nei literatūrinėje kalboje/