Kas čia bilda lyg bildukas
Šmirinėjantis po langu?
Tai senelis, tai Perkūnas,
Su ratukais raižo dangų.

Karieta lyg auksas švyti,
Veža jį žaibai kinkyti:
Vienas rausvas, antras gelsvas,
Trečias baltas, kitas - melsvas.

Pasikinkęs visą pulką,
Lekia, debesys net dulka.
Šmaukšt! Botagą pasiėmęs,
Garsiai švilpia, tarsi vėjas.

Pliaukšt geltonam žirgui žaibo -
Šis per dangų nusiraito,
Pasipurto ir - vaje!
Lyg gyvatė danguje!

Kai raudoną mikliai veja -
Piestu šis, net dūmus kelia.
Pasagom įskėlė ugnį,
Byra kibirkštys bedugnėn.

Vėl senelis kilst botagą -
Baltas žirgas rėžia vagą.
Karčiai driekias į šalis,
Lyg voratinklių pilis.

Žaibą melsvą pamatyti -
Ne visiems gali pavykti.
Šitas žirgas šauniai kaukši,
Jam senelis retai pliaukši.

Kai senelis, kai Perkūnas,
Bilda ratais - dreba krūmai.
Pliaukši botagu, kiek geidžia,
Žaibų puokštes danguj skleidžia.