Teatre kaip gyvenime - o gal atvirkščiai
gyvenimas didelė scena
su užkulisiais, pjese, programa
vaidina čia visi
kartais tarp aktorių pasiklysti
keista tai, jog žodžius moki atmintinai
bet scenarijaus niekada nežinai
eksprontu viską darai
ir klaidų neišvengi tikrai
be repeticijų vaidini
ir taip dažnai, dažnai klysti
tačiau žmonės keisti
šypsosi ir ploja visi
kai baigias drama
paskutinio monologo kartais nėra
tiesiog užgęsta šviesa
ir užsitraukia scena