Tavo akių laukiniai žirgai
Jie skrieja abu, samanotu krantu -
Jiems kelią nušviečia mėnuliai plieniniai,
Du žiburėliai tavo akių.
Sutemas blaško karčiai lininiai.
Laukiniai žirgai, krenta žemėn nūnai,
Du žiburėliai tavo akių.
Kaip gera tikėt, jog jie miega ilgai -
O kapą jau puošia vainikai gėlių...
Jau neklajoja šilko žirgai,
Akys užmigo amžiaus miegu.
Ko ilgai troškai, tą tu gavai -
Nebežvelgiu į žydrynę akių...
Kartais sapnuos, kai svajoju ilgai,
Kedena man plaukus sutemos, vėjai...
Mane aplanko tavo žirgai,
Mane aplanko baltos jų vėlės...