Tikėjais – pavasaris laimę atneš,
Tu jos laukei, gal ji sugrįš...
Plaukei pasroviui, kur likimas nuneš,
Bet ji neatvykus – nuvys.

Ir šaukiamės vėjo, kai viskas aprimo -
Plaštakė dangum atskraidins,
Bet to nesupratom, plaštakę nuvijom,
Tą vėją kažkas pasiims...

Pavasaris eina, sustoti negali,
Ir kaip gi žmogus pasiduos?
Sustabdom mes laiką ,ledinį, šią naktį
Už tai mus dabar nukryžiuos...

Tau tai nesvarbu, kai naktį ledinę
Vaikas sustiręs pravirks,
Kas svarbiau tau už laimę, tą giją beribę,
Šaukei, bet kas ją išgirs...