joninės bespridelo metas
tarsi nublūdus siautėja tauta
paūžk ir tu nebūk navatnas
nes nesupras tavęs žmona

įkalk prie laužo bambalį aliuko
ir puslitriuką šnapso tu praryk
šašlyku užsikiški savo snukį
ir kaip visi kad daro taip daryk

ir susiraski kaip saulėns žiurkikę
į krūmus pasivežęs tačkėj padaryk
per jonines juk daug kas bus nutikę
nebūna metuos jonininių dusyk

ir jei nulūši tu netyčia papartyne
tai pasiseks tau baisiai nuostabiai
per jonines paparčio žiedas žydi
tik jo neranda pederastai ir gaidžiai

naktis joninių tai paveldas tipo mūsų
jos neatstos nei povilinės nei vladai
neveltui mūsų trečią brolį Joną rusai
Ivanuška vadindavo labai švelniai...

aušra nušviečia lauką kaip po karo
aplinkui šiukšlių krūvos butelių kalnai
o ant pušies šakelės stringai karo
per tipo jonines šėliojom neblogai