Aš nerašau,
Žinau, kad tavo siela
Yra arti.
Arčiau tavų minčių.
Iš vidurio tinkle
Suspurdusi lyg paukštė
Mocartu pavasarius skaičiuoja.
Ir vis nutyla ties tuo pačiu
Žinojimu, kad ji,
Tik ji viena, išlieka taip
Arti.
Arti, bet Viešpats tavęs negirdi.
Tyla. Užgesusioj vilty- širdis
Tik virpa nebūtin.